S.Vaino „Traktierius“
Tikriausiai kavinė veikė tame pačiame pastate (Utenio aikštė Nr.1), kur buvo įsikurūrusi D.Libermano statybinių medžiagų parduotuve ir L.Lipšico parduotuvė.
Valgykla R.Kabo pastatuose Utenio aikštėje
Utenio aikštės viduryje stovėjusio Ruvino Kabo pastato II aukšte veikė valgykla (36 Lietuvių enciklopedija. T. XXXII. P. 343).
Kalvis Mejeris
Lietuvių vadintas Meira kalvėje prie J. Basanavičiaus ir Kauno gatvių sankryžos taisydavo žemės ūkio padargus, kaustydavo arklius. (47 – LCVA. F. 843. Ap. 1. B. 217. Utenos miesto pilnateisių ir pilnamečių žydų sąrašas.)
Kirpėjas Parfailas Zaras
Parfailas Zaras kirpyklą buvo įsteigęs Mejerio Lipšico name.
Statybos darbų rangovas Leiba Segalis
Darbų rangovas Leiba Segalis, laimėjęs specialų konkursą, kuriame dalyvavo ne tik uteniškiai, bet ir Zarasų žydai, pastatė Utenos miesto skerdyklą (Ežerėnų g. 4). (49 – LCVA. F. 843. Ap. 1. B. 217. Utenos miesto pilnateisių ir pilnamečių žydų sąrašas.) // ar LCVA. F. 1297. Ap. 1. B. 18. P. 6. 1925 m. Leibos Segalio pranešimas Utenos miesto valdybai apie pabaigtą statyti skerdyklą.
Fotografai
UKE teigiama, jog Utenoje dirbo šie fotografai:
- Kauno g. 40 – Maik Girša
- Ežerėnų g. 9 – Mil Teveris
Antroje darytų fotografijų pusėje žymėdavo jų numerius. 1930 m. jis pažymėjo daugiau nei tūkstantį nuotraukų (UKE, psl.487). - L.Dembo
Kitoje nuotraukos pusėje antspaudu žymėjo autorystę: „L. DEMBO fotografija Utena“. Fotografavo miesto vaizdus, šventes, miesto įvykius (vyskupo atvykimą, prezidento A. Smetonos viešnagę Utenoje) - Kauno g. 33 – S.Chovas
Žymėdavo antspaudu „Foto S. CHOVO. Utena. Kauno g. 33“. Darydavo portretines nuotraukas ant „Agfa“ stiklo plokštelių.
Kino teatrai
Utenoje veikė du kino teatrai, iš kurių vienas priklausė Chaimui Kučgaliui, o kitas veikė Liaudies namuose Vytauto g.
Kučgalio kino teatras buvo įsikūręs tarp Rinkos aikštės ir Kauno g. kampo namo, pažymėto nr. 1 ir Šmuilos Lipšico restorano, vadinto „Šliomke“. Norint patekti į kino teatrą, reikėdavo pereiti arką tarp šių dviejų namų (ten buvo ir Utenos kalėjimas) (57 UKE, psl.458).
Kino teatras buvo įkurtas apie 1932 m. Levioro ir Simanavičiaus mūriniame pastate ir vadinosi „Orionu“ (58 UKE, psl. 454).
(foto – Tarp šių dviejų priekinių namų buvo arka ir įėjimas į kino teatrą bei kalėjimą)
Autobusai
Daugelis keleivius gabenusių autobusų priklausė žydams – Chitecai Icikas ir Sneras (autobusų registracijos numeriai 8 ir 9-as), Natesas Leiba, Kabas Nochamas, Traubas Mendelis, Goldfainas Henechas, Karpuchas Ruvinas ir t.t. (59 – Lietuvių enciklopedija. T. XXXII. P. 344.)
1931 m. iš Utenos į Kauną ir atgal žydų autobusai kursuodavo tris kartus per dieną. Bilietas kainuodavęs 10 Lt, o keleiviai be papildomo mokesčio turėdavo teisę vežtis kartu su savimi 16 kg bagažo.
Autobuso reiso išvakarėse policijos nuovada buvo informuojama apie vyksiančios mašinos numerį ir vairuotoją, ši informacija buvo skelbiama viešai (60 Gasperaitis A. Ką ugnis ir laikas nusineša// Utenis.- 2001 04 19. P. 4 – 5.).
Garažai, sandėliai
1924 m. J. Basanavičiaus ir Palangos gatvių sankryžoje, prie senosios geležinkelio stoties, buvo pastatyti sandėliai, taip pat garažai sunkvežimiams. Šalia ėjo siaurojo geležinkelio ruožas – taip prekybininkai galėjo be vargo atsigabenti prekes, saugomas sandėliuose (63).
Automobiliai buvo reti, todėl garažų poreikis buvo menkas. 1931 m. Utenoje tepastatyti 3 mediniai garažai – Kučgalio su Kacu Žaliojoje g. bei Karpucho Ruvino Vilniaus gatvėje (61 – D.Jonaitienė).
Kaunietis Leizeris Vainas, tuo metu gyvenęs Utenoje, buvo „Shell“ kompanijos atstovas, Ežerėnų-Kauno gatvių kampe turėjo benzino automatą, taip pat kioską, kuriame buvo prekiaujama mašinine alyva ir kitomis šio pobūdžio prekėmis. (62 UKE P. 488
Pirtis
Pirtis stovėjo ant Krašuonos upės kranto, Maironio g. nr. 18 (pastatas neišlikęs). Žydų pirtis buvo apdainuota net Pupų dėdės. Žydų pirtyje galėjo praustis ne vien tik žydai, bet ir lietuviai.
Medikai
Iki I pasaulinio gydytojai Utenoje buvo tik žydai. XIX a. pab. Utenoje jau buvo valdžios išlaikomas felčerio punktas, kur dirbo laisvai praktikuojantis gydytojas Otonas Šreiberis).
1939 m. Utenoje dirbo 10 gydytojų, 4 stomatologai. Kiek žinoma, 6 gyd. žydai vertėsi privačia praktika. Senųjų uteniškių gerai prisimenamas gydytojas Kuklianskis, gyvenęs Aušros gatvėje, dantų technikas Vainermanas (64 LCVA. F. 843. Ap. 1. B. 391. L. 7. V.R.M. Utenos apskrities valdybos 1931 06 19 žinios apie pelno tikslams naudojamus autovežius.). Jo sesuo buvo medicinos seselė. Stomatologe dirbo žydaitė Kabytė, kurios kabinetas buvo Kauno gatvėje (65).
Lietuvą okupavus sovietams buvo draudžiamas privatus medicininių paslaugų teikimas, todėl Utenos medikai žydai pradėjo dirbti miesto ligoninėje bei ambulatorijoje:
- 1941 m. sveikatos skyriaus vedėju tapo Leiba Romanovas
- odos-veneros ligų dispanseriui vadovavo Izraelis Aksas
- tuberkuliozės ligų dispanseriui – Joselis Šneideris
- vaikų ambulatorijai – Taubė Šklederienė.
Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai tik nedaugelis Utenos medikų žydų spėjo pasitraukti – daugelis jų kartu su kitais Utenos miesto ir visos apskrities gyventojais žydais buvo suvaryti į getą Ežero g., o 1941 m. liepos-gruodžio mėn. sušaudyti Rašės miške.
Iš viso žuvo 33 apskrities medikai žydai, tarp kurių buvo 7 uteniškiai – Izraelis Aksas, Leiba Romanovas, Taubė Šklederienė, Joselis Šneideris, Sara Švarcienė, Dina Grinblataitė, Efroimas Judelovičius. Taip pat žuvo 4 Utenos miesto akušerės, 1 medicinos sesuo, 1 sanitarė, 1 dezinfektorius, 1 statistikas (66 LCVA. F. 843. Ap. 1. B. 391. P. 29.).