30 pav. Utenos miesto plano dalis 1926 m. (1 numeriu pažymėtas pastatas yra katalikų bažnyčia, o 2 – senosios katalikų kapinės; 3 ir 4 numeriu yra pažymėtos minėtos sinagogos, esančios Rinkos aikštėje- 3 numeriu pažymėtas pastatas yra išlikęs, tačiau jis neautentiškas, 4 numeriu pažymėtame pastate dabar yra įsikūrusi baptistų bažnyčia).
Uteniškiai sinagogas vadindavo „iškalomis“. Jų iš viso Utenoje buvo penkios, išsidėsčiusios netoli viena kitos Rinkos aikštėje, miesto centre. Deja, bet trys sinagogos visai neišliko.
1926 m. Utenos miesto plano dalyje yra pavaizduotos dvi išlikusios sinagogos:
- Viena iš jų priklausė chasidams
Dabar čia įsikūrusi babtistų bažnyčia (Rinkos a.). - Kitoje sinagogoje (Rinkos a.) apie 1990 m. buvo įsikėlusi biblioteka.
Z.Prušinskaitė, dirbusi bibliotekoje, prisimena: „Sinagogoj kaip keista, vakare taip ramu, toks dvasios ramumas. Galbūt kai bažnyčias statydavo išrinkdavo gerą vietą. Gal tas, kad žmonės susirinkdavo maldai, daug ką reiškia aurai“
V.Petronis pamena, kad jam sinagogoj patikdavo savotiškas įrengimas.
Sinagogoms vadovavo žinomi Utenos rabinai:
- Šapiro Eichel (gyv. Tauragnų g.)
- Šulmanas Izrael (gyv. Daržų g.)
- Šarfšteinas Base (gyv. Kauno g.)
- Vain Abram-Leizer (gyv. Daukanto g.).