Daugelis prekyba besiverčiančių žydų turėjo mažytes parduotuvėles, tačiau buvo ir keletas stambių prekybininkų. (29 – Šimtmečius siejo nuoširdus savitarpio supratimas, tie patys rūpesčiai,džiaugsmai ir bėdos// Utenis.- 1999 m. rugpjūčio 28., p. 3- 4.)
Kaip ir Maimas Kučgalis, taip pat pasiturinčiais Utenos miesto žydais buvo laikomi E. Goldfainas ir L. Simanavičius, abu šie verslininkai buvo laikomi gerais bičiuliais.
E.Goldfaino ir S.Zako urmo prekių sandėlis ,,Progresas“
Dabartinės Utenio aikštės kampe E.Goldfainas ir S.Zakas kartu valdė urmo prekių sandėlį ,,Progresas“, kuriame 1931 m. dirbo trys vyrai ir dvi moterys. Dabar jame įsikūręs Utenos kraštotyros muziejus.
L.Simanavičiaus parduotuvė (prekyba aukso dirbiniais)
L.Simanavičius prekiavo aukso dirbinių prekyba.
Senieji Utenos gyventojai pasakoja legendą: II pasaulinio karo metu vokiečiams užėmus Uteną L.Simanavičius su kitu miesto turtuoliu Kacu savo turtus bei auksą paslėpė keturiuose giliuose šuliniuose ,,Progreso“ rūsiuose.
Dovydo Libermano statybinių prekių parduotuvė
Dabartinės Utenio aikštės kampe (su K.Ladygos gatve), pastate, pažymėtame Nr.1, veikė Dovydo Libermano statybinių prekių parduotuvė. Išlikusiose reklamose skelbiama, jog prekiauta geležimi, langų ir durų apkaustais, toliumi, apmušalais, gipsu, dažais, ugniai atspariomis plytomis ir pan.
Kainos – neva labai pigios, o savininkas prekes teikdavo ir skolą.
Tame pačiame pastate veikė S. Vaino ,,Traktierius“ ir L.Lipšico parduotuvė.
(31 – Šimtmečius siejo nuoširdus savitarpio supratimas, tie patys rūpesčiai,džiaugsmai ir bėdos// Utenis.- 1999 m. rugpjūčio 28., p. 3- 4.).
L.Lipšico parduotuvė
Tame pačiame pastate (Utenio aikštė Nr.1) su D.Libermano statybinių medžiagų parduotuve veikė ir S.Vaino ,,Traktierius“ bei L.Lipšico parduotuvė.
B.Bermano galanterijos ir manufaktūros prekių parduotuvė
Utenio aikštės viduryje Ruvino Kabo pastate veikė B.Bermano galanterijos ir manufaktūros prekių parduotuvė (36 Lietuvių enciklopedija. T. XXXII. P. 343).
Turgūs
Šalia Gurvičiaus kepyklos Kauno gatvėje buvo turgelis, veikdavęs kasdien ir kuriame buvo prekiaujama maisto produktais.
Didieji turgūs Utenoje vykdavo kiekvieną ketvirtadienį ir juose būdavo prekiaujama maisto produktais.
Pagal D.Jonaitienės rankraštį, Rinkos aikštėje buvo prekiaujama malkomis, grūdais, šienu, čia žydai specialiuose paviljonuose, vadinamuosiuose „jatkose“, prekiaudavo mėsa . Visą miesto mėsos prekybą kontroliavo žydai:
- Natis Zankelis ir Chitrovc. Codyn (iš Plačiosios g.)
- Rozenkovc Chevelis (iš Policijos g.)
- Burgin Chaim (iš Daukanto g.)
- Finkel Bijominas (iš Siaurosios g.)
- Ringo Chaim, Zakas Joselis, Finkel Rubvin (iš Kudirkos g.) (39).
Linų ir javų supirktuvės
Utenoje gyvenę žydai supirkinėjo apylinkėse dirbančių valstiečių užaugintus linus:
- Kauno g. 25 – brolių Kacų supirktuvė
- Gedimino g. 6 – Joselio Finkelio
- Gedimino g. 14 – Berkelio
- Vilniaus g. 2 – Maušo Gurvičiaus.
Javų supirkimo punktai:
- Daržų gatvėje – Dovydo Chajeto
- Gedimino g. – Šmuelio Kasrelzono
- Kauno g. – Abraomo Kučgalio
Knygynai ir spaustuvė
Utenoje veikę knygynai:
- Kauno g.
- Vaistinės (dabar Kęstučio) g. 31
- Utenio a. 2 (Levioro)
- Bažnyčios g. 10 (Fangerio).
Knygynuose buvo pardavinėjamos lietuviškos ir žydiškos knygos, periodika, taip pat kanceliarinės prekės.
(53 pagal D.Jonaitienę) Nuo 1926 m. iki 1940 m. Utenio aikštėje Nr.39, Levioro namuose, veikė Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos knygynas „Žibintas“. Prie knygyno buvo įsteigta G. Segalio spaustuvėlė, veikusi iki 1940 m. 1939 m. čia gimnazistų literatų būrelis spausdino savo žurnaliuką „Parnaso Aidai“ (55 LCVA. F. 843. Ap. 1. B. 123. L. 1. Parfailo Zaro 1921 11 22 pareiškimas Utenos apskrities valdybos butų skyriui.).